Sapnas ir paveikslas pro mistikos prizmę.

Aš nenorėčiau pradėti skiepyti ir magnetiškai pritraukti mistikos elementų į jūsų gyvenimus. Paprasčiausiai dėl tos priežasties, kad per daug pasikartojančios mistikos, vienam nedideliam gyvenimo tarpsny, gali lengvai paskatinti protą važinėtis Amerikietiškais kalneliais, kol jis viduje ten susivemia, ir tada smegenys pradeda plaukti ne tik savo smegenų sultyse, bet dar ir vėmalų.

Taigi šiuo įrašu tenoriu pristatyti vieną nedidelį, mažulytį mistikos bruožų turintį gyvenimišką sutapimą. Kadaise sapnavau sapną, kuriame vaikščiojau kažkokia tamsia medžių alėja (panašia į Laisvės alėją Kaune). Buvo gūdi naktis, švietė pilnatis, nors pro medžių lajas jos įžiūrėt negalėjau. Medžių alėjos takas vystėsi palei kažkokią storą, aukštą, plytinę arba mūrinę tvorą iš vienos pusės, kas buvo kitoje, nežinau. Ir puikiai žinau, jog buvau išėjusi tik pasivaikščioti, tačiau tada supratau, jog pasiklydau ir dėl kažkokių priežasčių nesiryžau grįžti atgal. Todėl ėjau tiesiai toliau, tikėdamasi kažkur iš tos alėjos išlįsti. Taip ir nutiko, pagaliau takas baigėsi, ir priešais mane atsivėrė labai platus laukas, kuriame nieko daugiau nemačiau, apart vieno milžiniško, senovinio, ir mėnulio šviesoje kraupiai apšviesto pastato, kurį greičiausiai pavadinčiau dvaru. Na, bet esmė ne jis, esmė čia buvo tik medžių alėja. Nors sapnas tęsėsi toliau, ir buvo tikrai žiauriai įdomus, čia aš sustosiu.

Pastaruoju metu aš žiauriai daug naršau internete, ieškodama paveikslų. O tai darau su tikslu surinkti informacijos vienam įdomiam projektėliui, kuriuo tikrai dar pasidalinsiu. Ir, netyčiomis, atradau tapytoją Alfred Sisley - prancūzų impresionistą. Dar tiksliau, atradau vieną jo paveikslą, į kurį pažvelgus aš kaip mat savo atmintyje atgaminau pasakotą sapną, mat jis turi ryškių sąsajų su tuo, kaip aš jį sapnavau. Apskritai, jo darbai yra pasakiški, ir tikrai tiesiog primenantys sapnus. Tad jeigu jūs daug sapnuojate, prisimenate savo sapnus, ar net juos dokumentuojate, labai rekomenduoju pasižiūrėti daugiau jo darbų. O paveikslas apie kurį aš kalbu, kurį noriu jums pristatyti yra šis:

Le Chemin de la Machine, Louveciennes, 1873

Komentarai

Skaitomiausi įrašai