Atostogos Klaipėdoje. Kas joje patinka.

Įžanga.

Visi įspūdžiai, net ir patys ryškiausi, ilgainiui nublanksta, o kartais netgi visiškai pasimiršta. Retrospektyvoje jie pavirsta solidžia klampia koše, kurioje atskiros prisiminimų dalys susilieja į vieną masę, teigiami ir neigiami potyriai paskęsta migloje. Išlieka vien tik faktas, kurį patvirtina praeityje įrašyta informacija, susijusių žmonių atminties liudijimai. Tik šitaip esi tikras, kad nesapnavai. Galbūt dar parsivežti atributai, suvenyrai, padarytos nuotraukos iš kelionės, tačiau be jų ir be kitų žmonių buvimo tu ne taip lengvai galėtum atskirti realybę nuo minčių projekcijos. Tokios mintys kyla, kai dar vieną dieną sėdi knisančiame greitkelyje, laukdamas, kada galėsi išlipti iš mašinos, o kitą dieną jau pabudęs savo lovoje ir keldamasis savo įprastiniam gyvenimui, gyveni tą gyvenimą lyg nieko nebūtų buvę. Visai taip, lyg po sapno.

Atostogos Klaipėdoje. Kas patinka šiame mieste.

Kai dar buvo pirmieji mano lankymaisi Klaipėdoje, pats pirmas dalykas, kuris mane čia tikrai apžavėjo, tai Danės upės krantinė. Vieta yra kaip alternatyva Nemuno krantinei Kaune, tik ji man yra daug kartų jaukesnė bei romantiškesnė už Kauno. Dar atimant Santaką, kuri irgi nėra tarp mėgstamiausių vietų pasivaikščioti. Nepamenu kurioje vietoje tiksliai tos krantinės pradžia, teko vaikščioti nuo tos dalies, kur yra pirmasis (tikriausiai Biržos) tiltas ir Meridianas iki pat galo, kur yra uostas, prieplaukos, kur rikiuosjasi eilės jachtų ir kur plukdinami žmonės per Kuršių Neriją iki Smiltynės ir ne tik. Krantinė su uostu turi tikrai kažką magiško. Iš vienos krantinės pusės taką juosia medžių alėja, iš kitos prasideda senamiesčio pastatai. Šį kartą pasivaikščioti tolimesniame senamiestyje neužteko laiko. Kai kurie pastatai, ypač prieartėjus prie uosto atskleidžia savo vokišką stilių ir glosto akį bendrame gamtos peizaže.

Pats miestas apskritai yra labai žalias. Centre, ar toliau nuo centro gyvenamuosiuose rajonuose netrūksta prekybos centrų. O tie patys sovietiniai butai, kai daug kur Kaune ar Vilniuje stovi kaip baisūs vaiduokliški blokai, čia pasirodė daug gražesni, didelė dalis tikriausiai atnaujinti. Butas, kuriame apsistojome irgi buvo atnaujintas, patogus, kaina įkandama, tiesa, iki centro teko pavažiuoti gerą gabaliuką. Galbūt tiesiog nesisekė, o galbūt tikrai šviesaforų raudonos degė ilgai, kas sudarė šiokias tokias trumpalaikes spūstis, kadangi didžiausia žmonių dalis čia akivaizdžiai keliauja automobiliais. Gal šiuo metų laiku tiesiog didelis procentas turistų. Autobusų važinėja vienas kitas, ir pastarieji yra tušti, praktiškai visiškai. Gatvėse pėsčiųjų yra nemažai. Smagu matyti, kad kiemuose dar yra kažkur mažų vaikų ant karstyklių. Bet labiausiai kas įsiminė važinėjant po rajonus tai dideli plotai atvirų erdvių, daug žalios žolės, be medžių ir krūmų sudaromų nejaukių šešėlių. Taip pat Klaipėdoje bet kurioje dalyje jaučiasi šviežesnis, švaresnis oras. Todėl manau, kad Klaipėda - puikus miestas gyventi. Juk čia yra ir Akropolis, mieste yra kavos parduotuvės, kavinės, yra parkų, o ir gyveni prie vandens, kur sveikesnis oras. Nežinau, ko daugiau norėti.

Klaipėdos universiteto pastatas taip pat yra kaip iš fantastinio pasaulio. Didelis, malonus akiai raudonų plytų masyvas. Gaila, kad mažėjant studentų skaičiui, nykstančių studijų programų skaičius irgi labai ženklus šiemet čia.

Kitas dalykas, tai kad paplūdimių dariniai, kaip Melnragės, Girulių man yra žymiai patrauklesni už Palangos zonas. Ne vien dėl to, kad pastaroji jau yra pabodusi. Ten, visų pirma, atrodo gerokai mažesnis turistaujančių skaičius. Aišku, rusų kalba ausų būgnelius vis tiek pasiekdavo žengiant bet kur visame mieste. Tačiau aš labiau kalbu apie bendrą žmonių skaičių, nesvarbu ar vietinių, ar užsieniečių. Man patinka, kad zonose, kur yra suoliukų atsisėsti vietos, yra internetas (kažkodėl nepamenu šio patogumo Palangos zonose). Netgi galima atsisėdus pasiklausyti klasikinės muzikos iš kolonėlės. Šitoks pasėdėjimas, stebint saulėlydį, galbūt dar su knyga rankoje atrodo kaip nuostabus vakaro praleidimo būdas. Paplūdimiuose netrūksta pramoginių galimybių poilsiautojams, galima žaisti tinklinį ir t.t.

Mingės kaimas ir Ventė

Prieš atvažiuojant į miestą, teko dar užsukti į dvi vietas - į Minijos (Mingės) kaimą ir į Ventę. Šios dvi gan populiarios ir turistų lankomos vietos man asmeniškai nėra per daug kažkuo ypatingos. Vietovės nėra baisiai gražios, jaukumo trūksta. Ten važiuoti, pagal mane, galima vienam kartui, ne daugiau. Turiu ir porą nuotraukų iš tų vietų. Kuo Ventė yra įdomi, tai geografinė padėtis, tai toks iškyšulys į Kuršių marias, o užlipus ant molo ar įlipus į bokštą geriau pasižvalgyti aplink į vandens tolius yra puiki (nors vienkartinė) atrakcija.

                                                                                                                            
Zoologijos sodas

Patys maloniausi įspūdžiai visgi man pasiliko jau važiuojant namo, pakeliui užsukus į zoologijos sodą, kuris yra greitkelio pakraštyje. Jis yra ne ką prastesnis už Kauno, gal net savaip geresnis, nors Kauno jau seniai teko lankytis irgi. Mačiau gyvūnų, kurie mano itin mėgstami (nors mėgstu visus), buvo ir pelėdų. Jos paliko įspūdį, ypatingai laplandinė pelėda, kurios iš arti anksčiau neteko pamatyti, o ji atrodo karališkai, su pilkšvomis savo plunksnomis, kurios ypač stambiai susitelkusios aplink galvą, o jos akys į tave žvelgia taip mįslingai, kad gali tapti nejauku. Dauguma gyvūnų, žinoma, ilsėjosi atokiai gulėdami pavėsiuose, tad neteko visų gerai apžiūrėti. Bet gerus įspūdžius paliko kapucinai, meškėnai, kurį vieną pavyko paglostyti vienu pirštu (šis plėšikas žiūrėjo į mane savo skeptiškomis akimis, apsikabinęs savo sausainį). Kalnų ožiai mano matyti pirmą kartą realybėje irgi paliko įspūdį, ypatingai jų ragai, kurie turbūt patys gražiausi pasaulyje. Kažin kodėl man vis dėlto labiausiai patiko ūkiniai gyvūnai, kaip paprastos ožkos, karvės, jaučiai. Afrikinės karvės, galinčios irgi pasigirti gražiais ragais, suėjo prie vienos tvoros vietos, kai mes bandėmė jas pamaitint šviežia žole, o jos ryja tą žolę godžiai, ne kaip pabodusį šieną. Gaila, kad tos žolės daug nepalikta niekur, tarsi tyčia zoologijos sodo prižiūrėtojai šykštėtų. Taip pat pamaitinti teko ir ožkas, pavyko prisigretinti net prie jauno ožiuko. Zoologijos sodas man yra ta vieta, kurioje aš su mielu noru praleisčiau visą dieną, ir grįžinėčiau dažnai esant progai.

Nuotraukos:

1. Danės upė.
2. Ventė, vaizdas nuo molo.
3. Mingės kaimas, namas.
4. Mingės kaimas, valtelė.
5. Mingės kaimo vaizdas.