Kodėl šiam tinklaraščiui reikėjo atsinaujinti.
Sveiki,
Galima sakyti, jūs dabar skaitote pirmąjį šio blog'o įrašą. Techniškai taip ir yra. Tačiau jis jau gyvuoja tikrai labai nemažai laiko - nuo 2014 spalio mėnesio, ir tai buvo mano antrasis blog'as (kas nutiko pirmajam blog'ui ir apie ką ten buvo rašoma, galėsiu atsakyti, jei atsiras klausimų), kurio paskirtis buvo rašyti tik bet kokias padrikas savo mintis, kylančias kasdienybėje, kurios sukasi mano galvoje. Iš esmės, tai būdavo mano ganėtinai tamsaus, depresinio gyvenimo kontempliaciniai pamąstymai, niekuomet neuždegantys pozityvumu. Rašydama juos nebūdavau tikra, ar verta skelbti, ar ne, nes su laiku pradėjo atrodyti, kad jie vis kartojasi, temos, mintys sukasi tokios pačios ir blog'as praranda savo vertę. Ilgainiui, tai, ką rašiau man pačiai pradėjo nebepatikti, kol galiausiai ėmiau stoti, stagnuoti (na, tai buvo iš dalies ir dėl laiko trūkumo, tačiau iš esmės - neliko motyvacijos). Būdavo ir pora teminių įrašų, tačiau jie būdavo tikrai ne pačios geriausios kokybės, ir bent man, neverti dėmesio. Kitaip sakant, rašiau šį blog'ą vien dėl savęs, tarsi dienoraštį. Būdavo smagu sulaukti ir tų poros skaitytojų, netgi komentarų, tačiau tuo viskas ir užsibaigdavo, o to man atrodo ne gana. Norisi sukurti kažką daugiau. Kažką, kas įkvėptų kitus, darytų teigiamą įtaką ir kažką, kas sugebėtų ko nors išmokyti. Tuo pačiu, mokyčiau ne tik kitus, bet ir save pačią. Šitas procesas man atrodo žiauriai įdomus, o mano gyvenime netgi būtinas, kad tas mano gyvenimas būtų kokybiškas. Man visada būdavo nepaprastai svarbu rodyti gerą pavyzdį kitiems individams, tik dėl savo praeities negatyvių išgyvenimų bei ne tokios jau pozityvios mąstysenos, pasaulėžiūros negalėdavau to pasiekti.
Bet dabar atėjo metas žengti naują žingsnį. Ir galiu pažadėti, ši nauja kelionė bus pilna, jei ne optimizmo bei džiaugsmo, tai bent jau padoraus neutralumo, kuris tinka visiems. Nuo šiol rašysiu ne tik platesnėmis temomis, tvarkingiau, išsamiau, tikėtinai vaizdingiau, bet sieksiu profesionalumo ir vengsiu familiarumo, kuris pagrinde ir buvo užvaldęs mano įrašus. Bet neapsigaukite - šis blog'as nebus toks formalus, griežtas ir mokslinis. Jis nėra ir nebus skirtas žmonių "mokymui", nes šitą darbą atlieka mokykla arba dar labiau - pats gyvenimas. Šis blog'as skirtas mažų mažiausiai kultūrinio žmonių akiračio plėtimui. Kad ir kaip rimtai jums skambėtų šie žodžiai, aš galiu jus patikinti, kad vis tiek rašysiu iš savęs, mano raštuose bus galima įžvelgti mano asmenybę ar net daug faktų iš mano asmeninio gyvenimo, jeigu kažkam tai įdomu, ir jokio įrašo niekada neskelbsiu priverstinai, siekdama tik kokios nors materialinės naudos arba dėmesio. Rašysiu ir toliau kada atrasiu laiko, galbūt dažnai darysiu pertraukas, nes, kaip ir minėjau, sieksiu profesionalumo, kitaip sakant, ne kiekybės, o kokybės.
Dėl konkretesnių temų, dėl blog'o tematikos aš vis dar nesu galutinai apsisprendusi. Žinau, kad jis negali būti all over the place, bet tuo pačiu ir neketinu savęs riboti. Tad temų bus tikrai nemažai, tokių, kurios pritrauktų įvairią auditoriją. Žinau, kad tikrai bus įrašų iš filosofijos (tai vienas aktualiausių dalykų man šiuo metu), bus daug rašoma meno tema (menas vienas svarbiausių reiškinių mano gyvenime), konkrečiau vizualiniai (dailė) ir vaizduojamieji menai (literatūra, muzika, kinas). Na ir to pradžiai, manau, per akis.
Tad tuo ir užbaigsiu šį įrašą. Vėliau galimai jis bus papildytas, paredaguotas. Be to, netrukus bus įkeltas vienas mano analitinis straipsnelis apie muzikos vertinimą ir kritiką.
Skaitytojams linkiu malonių įspūdžių, naudingos skaitymo patirties.
Iki!
Galima sakyti, jūs dabar skaitote pirmąjį šio blog'o įrašą. Techniškai taip ir yra. Tačiau jis jau gyvuoja tikrai labai nemažai laiko - nuo 2014 spalio mėnesio, ir tai buvo mano antrasis blog'as (kas nutiko pirmajam blog'ui ir apie ką ten buvo rašoma, galėsiu atsakyti, jei atsiras klausimų), kurio paskirtis buvo rašyti tik bet kokias padrikas savo mintis, kylančias kasdienybėje, kurios sukasi mano galvoje. Iš esmės, tai būdavo mano ganėtinai tamsaus, depresinio gyvenimo kontempliaciniai pamąstymai, niekuomet neuždegantys pozityvumu. Rašydama juos nebūdavau tikra, ar verta skelbti, ar ne, nes su laiku pradėjo atrodyti, kad jie vis kartojasi, temos, mintys sukasi tokios pačios ir blog'as praranda savo vertę. Ilgainiui, tai, ką rašiau man pačiai pradėjo nebepatikti, kol galiausiai ėmiau stoti, stagnuoti (na, tai buvo iš dalies ir dėl laiko trūkumo, tačiau iš esmės - neliko motyvacijos). Būdavo ir pora teminių įrašų, tačiau jie būdavo tikrai ne pačios geriausios kokybės, ir bent man, neverti dėmesio. Kitaip sakant, rašiau šį blog'ą vien dėl savęs, tarsi dienoraštį. Būdavo smagu sulaukti ir tų poros skaitytojų, netgi komentarų, tačiau tuo viskas ir užsibaigdavo, o to man atrodo ne gana. Norisi sukurti kažką daugiau. Kažką, kas įkvėptų kitus, darytų teigiamą įtaką ir kažką, kas sugebėtų ko nors išmokyti. Tuo pačiu, mokyčiau ne tik kitus, bet ir save pačią. Šitas procesas man atrodo žiauriai įdomus, o mano gyvenime netgi būtinas, kad tas mano gyvenimas būtų kokybiškas. Man visada būdavo nepaprastai svarbu rodyti gerą pavyzdį kitiems individams, tik dėl savo praeities negatyvių išgyvenimų bei ne tokios jau pozityvios mąstysenos, pasaulėžiūros negalėdavau to pasiekti.
Bet dabar atėjo metas žengti naują žingsnį. Ir galiu pažadėti, ši nauja kelionė bus pilna, jei ne optimizmo bei džiaugsmo, tai bent jau padoraus neutralumo, kuris tinka visiems. Nuo šiol rašysiu ne tik platesnėmis temomis, tvarkingiau, išsamiau, tikėtinai vaizdingiau, bet sieksiu profesionalumo ir vengsiu familiarumo, kuris pagrinde ir buvo užvaldęs mano įrašus. Bet neapsigaukite - šis blog'as nebus toks formalus, griežtas ir mokslinis. Jis nėra ir nebus skirtas žmonių "mokymui", nes šitą darbą atlieka mokykla arba dar labiau - pats gyvenimas. Šis blog'as skirtas mažų mažiausiai kultūrinio žmonių akiračio plėtimui. Kad ir kaip rimtai jums skambėtų šie žodžiai, aš galiu jus patikinti, kad vis tiek rašysiu iš savęs, mano raštuose bus galima įžvelgti mano asmenybę ar net daug faktų iš mano asmeninio gyvenimo, jeigu kažkam tai įdomu, ir jokio įrašo niekada neskelbsiu priverstinai, siekdama tik kokios nors materialinės naudos arba dėmesio. Rašysiu ir toliau kada atrasiu laiko, galbūt dažnai darysiu pertraukas, nes, kaip ir minėjau, sieksiu profesionalumo, kitaip sakant, ne kiekybės, o kokybės.
Dėl konkretesnių temų, dėl blog'o tematikos aš vis dar nesu galutinai apsisprendusi. Žinau, kad jis negali būti all over the place, bet tuo pačiu ir neketinu savęs riboti. Tad temų bus tikrai nemažai, tokių, kurios pritrauktų įvairią auditoriją. Žinau, kad tikrai bus įrašų iš filosofijos (tai vienas aktualiausių dalykų man šiuo metu), bus daug rašoma meno tema (menas vienas svarbiausių reiškinių mano gyvenime), konkrečiau vizualiniai (dailė) ir vaizduojamieji menai (literatūra, muzika, kinas). Na ir to pradžiai, manau, per akis.
Tad tuo ir užbaigsiu šį įrašą. Vėliau galimai jis bus papildytas, paredaguotas. Be to, netrukus bus įkeltas vienas mano analitinis straipsnelis apie muzikos vertinimą ir kritiką.
Skaitytojams linkiu malonių įspūdžių, naudingos skaitymo patirties.
Iki!
Komentarai
Rašyti komentarą